 |
Paželvių piliakalnis
Bene svarbiausias Želvos priešistorės paminklas – seniau Pėčkalniu vadintas Paželvių piliakalnis. Respublikinės reikšmės archeologinis paminklas, tyrinėtas 1936 ir 1963 metais. Rasime jį į šiaurę nuo Želvos, už kilometro, Paželvių kaime, netoli Bliūdašilio miško. Kalno šlaitai statūs, apie 20 m aukščio.
|
|
|
Bastūnų (Mirabelio) pėduotas akmuo
Šį neįprastą akmenį rasime Bastūnų kaimo pakraštyje, apie 7 km nuo Želvos. Apie akmens atsiradimą vietos gyventojai pasakoja tokį padavimą. Vienąkart piktąjį velnią vijęsis angelas. Velniūkštis taip skubėjęs kol užgiedos gaidžiai, kad beskubėdamas užlipęs ant akmens ir palikęs savo pėdsaką. Velniakojos vardu vadinama ir 1,5 ha pieva, kurioje guli šis akmuo.
|
|
|
Činelių kaimo gatvė
Vienintelis kaimas, išlaikęs savo archainės išvaizdos atkarpėlę, yra Čineliai. Nors čia tik 4 kiemai, bet jie liko išsidėstę kaip prieš šimtą metų ir galbūt dar anksčiau, baudžiavos laikais. Gaila, šis kaimas nyksta.
|
|
Atminimo akmuo pirmajai mokyklai
Savo gyvenimo metus Želvos gimnazija skaičiuoja nuo 1909 metų, kai čia buvo atidaryta valdinė mokykla. 1909-1944 m. mokykla buvusi pradinio ugdymo, 1945-1946 m. – progimnazija, 1947-1949 m. – gimnazija, 1950-2015 m. – vidurinė, o nuo 2015 metų vėl gimnazija.
|
|
Memorialas rezistencijos aukoms
Baltasis kryžius buvo pastatytas 1991 metais. Jį rasite pietiniame miestelio pakraštyje, prie kelio Želva – Kiaukliai, buvusioje žvyrduobėje. Kūrinio autorius – architektas Henrikas Šilgalis.
|
|
Paminklas Zigmui Gaidamavičiui ir Pranui Gaidamavičiui-Gaidai
Bajorų kaime ant kalvelės stūksantis atminimo akmuo broliam Gaidamavičiam. Nusipelniusiam meno vadovui ir dirigentui Zigmui bei kunigui, teologui, žurnalistui Pranui.
|
|
Nobelio premijos laureatui
1926 m. Želvoje gimė būsimas Nobelio premijos laureatas Aaronas Klugas. 2005 m. miestelio centre iškilo skulptūra – atminimo ženklas premijos laureatui, jo gimtinei Želvai. Skulptūrinio ženklo autorius – želviškis skulptorius Vaidas Ramoška.
|
| |
Aukščiausia rajono vieta
Želvos seniūnijoje, Laumėnų seniūnaitijos Barkuškio kaime – 180,6 m. virš jūros lygio, vietinių praminta Majoku.
|
Apie Želvos krašto praeitį: miestelio kūrimąsi, mokyklos istoriją, žydų gyvenimo pėdsakus, archeologinius, gamtos, kultūros paminklus, medinę krašto architektūrą yra išleista keletas įvairios apimties kraštotyros pobūdžio leidinių: „Pasakojimai apie Želvą“, „Kai nebelieka net vardų…“, „O širdy dar skambučiai aidi…“, „Kur Želvos rūbas žalias…“, „Antrasis medžio gyvenimas: Želvos krašto medinė architektūra“, „Senieji Želvos krašto kaimai“, „Želvos kraštas: istorija ir žmonės“, „Kai Tėvynė buvo toli...“, „Želvos legendos“. Visus šiuos leidinius sudarė Želvos mokyklos muziejaus vadovė Zita Kriaučiūnienė ir lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Rasa Povylienė. |
