Dokumento informacija
UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS
Priimtas 2004-02-25
 Nr.7-33.doc (83.1 kb) 
Dokumentą parsisiuntė  301
Katalogas Tarybos sprendimai
Tipas Sprendimai
Dokumento numeris Nr.7-33
Aprašymas

PAGRINDINĖS VIETOS SAVIVALDOS SĄVOKOS

1. Savivaldybė – valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą.
2. Vietos savivalda – valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytą vykdomąją ir kitas institucijas.
3. Savivaldybės institucijos – atstovaujamoji institucija, tai yra savivaldybės taryba, ir vykdomoji institucija, tai yra savivaldybės administracijos direktorius, turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės institucijos yra atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais.
4. Savivaldybės kontrolės ir audito institucija – savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas.
5. Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba – savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas vidaus auditui atlikti savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui.
6. Savivaldybės kontroliuojamos įmonės – savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, ir akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei.
7. Savivaldybės administravimo subjektai – savivaldybės institucijos ir joms pavaldžios įstaigos bei kiti subjektai, turintys teisės aktų suteiktus įgaliojimus, atliekantys jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingi už šių funkcijų įgyvendinimą.
8. Savivaldybių funkcijos – šio ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos.
9. Bendruomenė – atitinkamoje teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys, susieti bendrais viešaisiais poreikiais ir interesais.

TARYBOS KOMPETENCIJA IR VEIKLOS TVARKA

BENDROSIOS NUOSTATOS

10. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos (toliau vadinama- Taryba) ir jos suformuotų institucijų kompetenciją bei veiklos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir šis Reglamentas. Taryba, vykdydama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu jai priskirtą savarankiškąją kompetenciją, turi veikimo, iniciatyvos bei sprendimų priėmimo laisvę, nepažeisdama įstatymų. Be to, Taryboje sprendžiamos ir kitos savivaldybės gyventojų problemos, kurias spręsti nepriskirta valstybės institucijų kompetencijai.
11. Taryba yra rajono savivaldybės gyventojų išrinkta atstovaujamoji savivaldos institucija, įgyvendinanti Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę. Taryba naudoja antspaudą su Ukmergės miesto herbu. 
12. Reglamentas tvirtinamas ir gali būti keičiamas tik Tarybos posėdyje. Sprendimas dėl Reglamento priėmimo, pakeitimo ir papildymo priimamas, kai už jį balsuoja visų Tarybos narių dauguma (ne mažiau kaip 13 Tarybos narių).
13. Reglamentas galioja iki Tarybos įgaliojimų pabaigos. Naujai išrinkta Taryba gali nuspręsti laikinai vadovautis buvusios Tarybos veiklos Reglamentu, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos Tarybos posėdžio dienos.

TARYBOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

14. Tarybą sudaro 25 nariai, įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinkti savivaldybės bendruomenės atstovai.
Tarybos nariai yra valstybės politikai.
15. Tarybos narys naudojasi teisėmis ir vykdo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, kituose įstatymuose, šiame Reglamente bei Tarybos sprendimuose.
16. Tarybos narys vykdo savo įgaliojimus paprastai nenutraukdamas tiesioginio darbo ar tarnybos.
Tarybos, komitetų ir Tarybos sudarytų komisijų posėdžių laikui ir Tarybos sprendimų vykdymui Tarybos narys turi būti atleidžiamas nuo tiesioginių pareigų.
17. Naujai išrinktų Tarybos narių įgaliojimai prasideda, o anksčiau išrinktų Tarybos narių įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kai naujai išrinkta Taryba susirenka į pirmąjį posėdį.
18. Tarybos narys turi teisę:
18.1. rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldos institucijose Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka;
18.2. balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Tarybos ir komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose, išskyrus, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui;
18.3. dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas;
18.4. siūlyti Tarybai svarstyti klausimus;
18.5. siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų ir organizacijų gauti su savivaldybės taryboje nagrinėjamais klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, pasisakyti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus;
18.6. gauti iš visų rajono savivaldybės institucijų dokumentus ir kitą reikiamą informaciją Tarybos veiklos klausimais;
18.7. Tarybos posėdžiuose klausti pranešėjus;
18.8. teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos;
18.9. dalyvauti Tarybos komitetų ir komisijų posėdžiuose;
18.10. lankytis savivaldybės teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose;
18.11. nustatęs, kad pažeistos piliečių teisės, įstatymai ir Tarybos sprendimai, reikalauti, kad pažeidimas būtų ištaisytas arba gali kreiptis į atitinkamas institucijas ir pareigūnus.
19. Tarybos narys privalo:
19.1. dalyvauti Tarybos, Tarybos kolegijos nariai - Tarybos kolegijos, komitetų ir komisijų nariai– komitetų ir komisijų posėdžiuose, vykdyti kitus Tarybos pavedimus; jeigu dalyvauti posėdyje negali, apie tai turi pranešti merui, komiteto ar komisijos pirmininkui ir nurodyti priežastis.
19.1.1. Tarybos narys, praleidęs iš eilės 3 Tarybos ir komiteto posėdžius, svarstomas Etikos ir procedūrų komisijoje mero teikimu. Informacija apie posėdžių lankymą skelbiama viešai, išvadas pateikus Etikos ir procedūrų komisijai;
19.2. nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui;
19.3. ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaityti rinkėjams.

TARYBOS NARIO VEIKLOS APRŪPINIMAS IR GARANTIJOS

20. Tarybos narys turi gauti rajono Tarybos sprendimų projektus prieš 14 dienų iki eilinio Tarybos posėdžio.
Tarybos kolegijos narys turi gauti rajono Tarybos kolegijos posėdžio darbotvarkę prieš 2 dienas iki Tarybos kolegijos posėdžio.
Savivaldybės administracija Tarybos narius aptarnauja techniškai ir aprūpina būtinomis priemonėmis, reikalingomis jų pareigų vykdymui.
21. Tarybos nario garantijos:
21.1. Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis) apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė nurodoma Tarybos, komitetų, komisijų posėdžių protokoluose.
21.2. posėdžių trukmė nurodoma tabelyje;
21.3. kiekvienam Tarybos nariui kartą į mėnesį išmokama 50 Lt. dydžio išmoka už pašto, telefono, kanceliarines, transporto ir kitas išlaidas, šios išmokos nemokamos merui ir jo pavaduotojui.
21.4. atlyginimas mokamas kartą per mėnesį savivaldybės administracijos buhalterijoje pagal Bendrojo skyriaus vedėjo pateiktą posėdžių darbo laiko apskaitos žiniaraštį, pildomą kiekvienam Tarybos nariui.
21.5. jeigu pagal mero potvarkį tarybos narys atstovauja savivaldybei už jos ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam komandiruotės išlaidas.
21.6. Tarybos, komitetų posėdžių laiku, taip pat kitais savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatytais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.

    
TARYBOS ĮGALIOJIMAI

22.Savivaldybės taryba:
22.1. tvirtina savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, reikalui esant jį keičia;
22.2. renka bei prieš terminą iš pareigų atleidžia merą;
22.3. mero teikimu skiria ir prieš terminą atleidžia mero pavaduotoją, vadovaudamasi įstatymais nustato jam darbo užmokestį;
22.4. mero teikimu nustato mero ir jo pavaduotojo veiklos sritis;
22.5. priima sprendimą sudaryti savivaldybės Tarybos kolegiją ir mero teikimu ją sudaro;
22.6. sudaro savivaldybės tarybos komitetus ir komisijas bei įstatymų numatytas visuomenines komisijas ir tarybas;
22.7. renka Kontrolės komiteto narius ir pirmininką, jo teikimu skiria Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją, tvirtina Kontrolės komiteto veiklos programą;
22.8. sudaro pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją (jos nariu turi būti kviečiamas Valstybės kontrolės atstovas), priima sprendimą dėl savivaldybės
kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos, savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia(kai savivaldybės gyventojų skaičius mažesnis kaip 30 tūkstančių gyventojų, gali steigti) savivaldybės kontrolieriaus tarnybą ir nustato didžiausią valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių šioje tarnyboje, kartą per metus svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) ataskaitą ir priima dėl jos sprendimą.
22.9. priima sprendimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos, mero teikimu tvirtina savivaldybės administracijos struktūrą, administracijos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, nustato didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių;
22.10. priima sprendimus dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus, priskiria seniūnijoms savivaldybės teritorijas, nustato jų ribas ir prireikus jas keičia, įvertinusi vietos gyventojų nuomonę;
22.11 tvirtina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) bei visuomeninių komisijų ir tarybų veiklos nuostatus.
22.12. Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą, prireikus tikslina savivaldybės biudžetą;
22.13. priima sprendimus dėl papildomų bei planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų lėšų paskirstymo bei tikslinės paskirties fondų sudarymo ir naudojimo;
22.14. skirsto biudžetinėms įstaigoms biudžeto asignavimus;
22.15. priima sprendimus dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų ir kitų valstybės fondų lėšų bei materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms;
22.16. priima sprendimus dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos, paveda savivaldybės administracijai atlikti šių darbų užsakovo funkcijas, nustato šių objektų eksploatavimo tvarką;
22.17. priima sprendimus dėl socialinio būsto fondo formavimo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos bei dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio;
22.18. nustato kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių, specialios paskirties bendrovių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų numatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas;
22.19. Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka laikydamasi įstatymų nustatytų skolinimosi limitų priima sprendimus dėl naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
22.20. priima sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Nustato subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarką, atitinkamai keičia savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta;
22.21. tvirtina savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros programas;
22.22. deleguoja Tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas bei komisijas ir suteikia jiems įgaliojimus;
22.23. priima sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose;
22.24. priima sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise;
22.25. priima sprendimus dėl biudžetinių įstaigų, savivaldybės įmonių steigimo, dėl viešųjų įstaigų bei akcinių bendrovių steigimo ar dalyvavimo jas steigiant, dėl šių įstaigų ir įmonių reorganizavimo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant ir likviduojant; taip pat dėl šių juridinių asmenų vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų;
22.26. priima sprendimus dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo;
22.27. įstatymų nustatyta tvarka tvirtina teritorijų planavimo dokumentus. Specialiuosius ir detaliuosius planus paveda tvirtinti administracijos direktoriui;
22.28. saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigia savivaldybės saugomas teritorijas, skelbia savivaldybės saugomus vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektus, priima sprendimus aplinkos apsaugos būklei gerinti;
22.29. teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo suteikimo ir keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, taip pat suteikia ir keičia gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimus, pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus;
22.30. tvirtina želdinių apsaugos, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, sanitarijos ir higienos, atliekų tvarkymo, gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles;
22.31. teikia siūlymus nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus, tvirtina kitus savivaldybės simbolius ir jų naudojimo tvarką, nustatyta tvarka gali už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovės) piliečio garbės vardą;
22.32. teikia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje esančių jų padalinių veiklos, prireikus savivaldybės Tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka išklauso šių padalinių vadovus;
22.33. priima sprendimus dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms;
22.34. priima sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas;
22.35. priima sprendimus dėl koncesijų naudotis savivaldybės objektais suteikimo tikslingumo ir atlyginimo dydžio nustatymo;
22.36. priima sprendimus dėl specializuotų (tikslinių) fondų sudarymo;
22.37. nustato savivaldybės vardu gautos labdaros skirstymo tvarką;
22.38. gali priimti sprendimą atlikti savivaldybės įstaigų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių tam tikros veiklos nepriklausomą auditą;
22.39. tvirtina savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarką ir nustato, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės Tarybos pritarimo;
22.40. priima sprendimą išieškoti iš savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, kai savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
22.41. priima sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų.
22.42. tvirtina kaimo plėtros programas;
22.43. priima sprendimus skelbti vietos gyventojų apklausą;  22.44. neviršydama įstatymų nustatytų įgaliojimų, gali priimti sprendimus klausimais, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams;
22.45. nustato mero patarėjų, dirbančių visuomeniniais pagrindais, skaičių, mero teikimu skiria juos į pareigas;
22.46. Tarybos priimtus teisės aktus savo sprendimu gali sustabdyti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba.

SAVIVALDYBĖS TARYBOS KOLEGIJA

23. Savivaldybės Taryba savo įgaliojimų laikui iš 7 savivaldybės Tarybos narių sudaro savivaldybės Tarybos kolegiją (toliau – Kolegija);
23.1. Kolegijos nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas. Kitų (neetatinių) Kolegijos narių kandidatūras savivaldybės Tarybai tvirtinti teikia meras. Kolegijos nariai gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, Kolegijos nariais negali būti Kontrolės komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas ir Kontrolės komiteto nariai. Kolegija ne rečiau, kaip kartą per metus arba prireikus atsiskaito už savo veiklą savivaldybės Tarybai.
23.2. Kolegijos įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmą posėdį susirenka naujai išrinktos Tarybos nariai.Iki naujos kadencijos Kolegijos sudarymo jos įgaliojimus laikinai vykdo meras.
23.3. Kolegija:
23.3.1. priima sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo;
23.3.2. mero siūlymu sprendžia dėl savivaldybės Tarybos sekretoriato bei mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo (jei sekretoriatas nesudaromas) valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, nustato jų skaičių;
23.3.3. kasmet nustato savivaldybės tarybos narių ir valstybės tarnautojų mokymo prioritetus.
23.4. Kolegija šias funkcijas vykdo priimdama sprendimus Kolegijos posėdžiuose. Kolegijos posėdis laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė Kolegijos narių. Sprendimai priimami atviru balsavimu, paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininkaujančio balsas;
23.5. Kolegijos posėdžius šaukia ir juose pirmininkauja meras, o jam nesant – mero pavaduotojas. Su Kolegijos posėdžio darbotvarke bei Kolegijos sprendimų projektais Kolegijos nariai turi būti supažindinti ne vėliau, kaip prieš 2 dienas iki Kolegijos posėdžio.

VALSTYBINĖS FUNKCIJOS

24. Įstatymais perduotas valstybines funkcijas Taryba įgyvendina per jos suformuotas savivaldos institucijas bei savivaldybės įmones, įstaigas ir organizacijas.
Valstybines funkcijas savivaldybės institucijos vykdo vadovaudamosi įstatymais ir poįstatyminiais aktais.
Taryba nėra pavaldi valstybės institucijoms.
Taryba dėl savo teisių pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.
 
BENDRIEJI TARYBOS POSĖDŽIŲ ORGANIZAVIMO KLAUSIMAI

25. Posėdis yra pagrindinė Tarybos veiklos forma. Posėdis paprastai trunka vieną dieną, jei Taryba nenusprendžia kitaip.
26. Posėdžius, išskyrus pirmąjį, šaukia meras, o jei jo nėra - mero pavaduotojas savo iniciatyva arba komiteto, administracijos direktoriaus siūlymu, taip pat, kai to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto Tarybos narių skaičiaus (9 nariai), nurodydami svarstytinus klausimus.
Meras, mero pavaduotojas privalo sušaukti posėdį ne vėliau kaip per dvi savaites nuo Tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką posėdis nesušaukiamas, jį gali šaukti ne mažiau kaip devyni Tarybos nariai, apie tai registruotu laišku pranešę kitiems Tarybos nariams ir paskelbę gyventojams.
Jei meras ir jo pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo vienas iš Tarybos narių, išrinktas šio Tarybos posėdžio pirmininku.
27. Apie posėdžio sušaukimą bei parengtus svarstyti klausimus meras, jo pavaduotojas arba ne mažiau devynių Tarybos narių įgaliotas Tarybos narys praneša visiems Tarybos nariams ir paskelbia gyventojams ne vėliau kaip prieš tris dienas iki posėdžio pradžios rajono spaudoje.
28. Tarybos posėdžiai šaukiami prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai. 
29. Tarybos posėdžiai yra atviri. Juose turi teisę dalyvauti ir Tarybai leidus pasisakyti Lietuvos Respublikos Seimo nariai, apskrities viršininkas, savivaldybės kontrolierius ir savivaldybės administracijos direktorius.
Posėdžiuose gali dalyvauti įmonių, įstaigų, organizacijų, gyventojų ir visuomenės informavimo priemonių atstovai, seniūnai, administracijos padalinių vadovai, taip pat administracijos darbuotojai, kuriems būtina dalyvauti svarstant tam tikrus klausimus.
Gyventojai, įmonių, įstaigų ir organizacijų bei visuomenės informavimo priemonių atstovai, pageidaujantys dalyvauti Tarybos posėdyje, turi ne vėliau kaip vieną dieną prieš posėdį užsiregistruoti savivaldybės administracijos Bendrajame skyriuje.
Įmonių, įstaigų, organizacijų atstovai ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys gali kalbėti svarstomais Taryboje klausimais, jei tam pritaria Taryba.

PIRMASIS TARYBOS POSĖDIS

30. Pirmąjį naujai išrinktos Tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinės dienos.
Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones.
Pirmajame naujai išrinktos Tarybos posėdyje svarstomi du klausimai:
1) priimamas sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimai, ir pavedimo jam eiti pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai.
2) renkamas savivaldybės meras, gali būti skiriamas mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas, savivaldybės Taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas;
31. Jeigu rinkimų komisijos pirmininkas posėdžio nešaukia, Tarybos nariai renkasi patys kitą dieną, pasibaigus nustatytam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja pagal amžių vyriausias Tarybos narys.
32. Pasibaigus savivaldybės Tarybos įgaliojimams, baigiasi ir šios Tarybos išrinkto mero bei paskirto mero pavaduotojo įgaliojimai.

TARYBOS POSĖDŽIUI PATEIKIAMŲ SVARSTYTI KLAUSIMŲ RENGIMAS

33. Rajono Taryboje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, Tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius.
Tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista Tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ir 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių siūlymu.
34. Papildomi klausimai gali būti įtraukti į darbotvarkę pritarus frakcijų seniūnų sueigai.
Posėdžio darbotvarkę tvirtina ir papildomus klausimus į darbotvarkę įtraukia Taryba posėdžio pradžioje.
Papildomi klausimai, kuriuos būtina svarstyti neatidėliotinai, įtraukiami į darbotvarkę Tarybos sprendimu, jei pateiktas sprendimo projektas.
35. Sprendimų projektai turi būti suderinti su atitinkamais Tarybos komitetais bei administracijos padaliniais. Sprendimų projektų aiškinamuosiuose raštuose turi būti nurodytos priemonės ir pavedimai, vykdytojai ir įvykdymo terminai bei lėšų poreikis, reikalingas sprendimui įgyvendinti, asmuo, atsakingas už sprendimo vykdymo kontrolę.
Rengėjas kartu su sprendimo projektu pateikia aiškinamąjį raštą, kuriame nurodomas tikslas; kuo grindžiamas sprendimas; kokio rezultato laukiama įgyvendinus sprendimą, taip pat kiti duomenys, pagrindžiantys sprendimą.
36. Visi parengti sprendimų projektai registruojami savivaldybės administracijos Bendrajame skyriuje. Užregistruotas projektas perduodamas merui, kuris sekančią darbo dieną nukreipia jį administracijos direktoriui. Per 5 darbo dienas projektas su išvadomis pateikiamas komitetams likus ne mažiau kaip 14 dienų iki posėdžio. Prieš teikiant sprendimų projektus registruoti Bendrajame skyriuje, jie turi būti vizuoti suinteresuotų savivaldybės administracijos specialistų. Jei savivaldybės administracijos specialistui vizuojant teikiamą projektą iškyla abejonės dėl jo teisėtumo, tikslingumo, ekonomiškumo ir kt., šis specialistas privalo pateikti Tarybai savo raštiškas pastabas ar pasiūlymus, susijusius su teikiamu projektu.
Taryba nusprendžia, ar įtraukti šį klausimą į darbotvarkę.
37. Sprendimų projektai gali būti skelbiami spaudoje svarstyti visuomenei.
Atiduodamą skelbti sprendimo projektą vizuoja meras.
38. Taryba gali atidėti papildomo klausimo svarstymą, jei jis nebuvo svarstytas komiteto posėdyje.
39. Jeigu pateikiami keli alternatyvūs to paties sprendimo projektai, jie nagrinėjami kartu. Tokiu atveju turi būti skirtingi projektų teikėjai (rengėjai).
40. Svarstytinų klausimų sprendimų projektai su komitetų išvadomis pateikiami merui likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki posėdžio. Daugumai komitetų pritarus, svarstomu klausimu parengiama nauja sprendimo projekto redakcija, kuri svarstoma Tarybos posėdyje. Toks projektas savivaldybės administracijos specialistų nevizuojamas. 
41. Sprendimo projektas dėl savivaldybės biudžeto ir biudžeto vykdymo apyskaitos tvirtinimo rengiamas ir teikiamas Tarybos komitetams Tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.
42. Posėdyje svarstomais klausimais papildoma medžiaga Tarybos nariams pateikiama ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio.
43. Frakcijų seniūnų sueigai nusprendus į darbotvarkę įtraukti papildomus klausimus, projektas gali būti pateiktas prieš posėdį.
44. Tarybos rezoliucijos, kreipimaisi, pareiškimai ir kiti panašaus pobūdžio dokumentai paprastai pateikiami ir priimami tame pačiame posėdyje.
45. Mero iniciatyva gali būti sušauktas neeilinis Tarybos posėdis. Tarybos nariai apie tai turi būti informuojami asmeniškai prieš 2 dienas.
Neeilinio posėdžio darbotvarkę sudaro meras.

SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO TVIRTINIMAS

46. Savivaldybės biudžeto projektą bei biudžeto vykdymo apyskaitą sudaro ir teikia Tarybai tvirtinti administracijos direktorius.
Savivaldybės biudžetas rengiamas ir tvirtinamas pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo, mokesčių bei kitų įstatymų nustatytus rodiklius Tarybos nustatyta tvarka. Kartu turi būti patvirtinti asignavimai pagal biudžeto išlaidų klasifikacijos skyrius. Šie asignavimai privalomi visiems biudžeto vykdytojams.
Savivaldybės biudžeto pajamos formuojamos iš pajamų už jos nuosavybei priklausančio turto eksploatavimą, iš jos teritorijoje esančių įmonių, įstaigų ir organizacijų mokamų mokesčių bei kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus joms priskirtų pajamų šaltinių.
47. Meras parengtą ir administracijos direktoriaus aprobuotą ateinančiųjų metų savivaldybės biudžeto projektą pateikia frakcijų seniūnų sueigai, o jo kopijas – komitetams ir frakcijoms.
Kartu su savivaldybės biudžeto projektu teikiamas ir savivaldybės privatizavimo fondo sąmatos projektas.
Artimiausiame Tarybos posėdyje išklausomas administracijos direktoriaus pranešimas apie biudžeto projektą ir pradedamas biudžeto projekto svarstymas.
Komitetai privalo išnagrinėti savivaldybės biudžeto projektą pagal savo kompetenciją, suformuluoti išvadas bei pataisas ir savo sprendimus pateikti Ekonomikos, biudžeto ir verslo plėtros komitetui. Tam turi būti skirta ne mažiau kaip 14 dienų.
Į komitetų posėdžius, kuriuose nagrinėjamas savivaldybės biudžeto projektas, kviečiami Ekonomikos, biudžeto ir verslo plėtros komiteto ir administracijos padalinių atstovai, administracijos direktorius. Administracijos direktorius privalo užtikrinti, kad administracijos padaliniai pateiktų komitetams visus duomenis, kuriais pagrįstas biudžeto projektas.
48. Komitetai, frakcijos ir Tarybos nariai visuose savivaldybės biudžeto projekto  svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius. Tačiau negalima siūlyti mažinti tų išlaidų, kurios į biudžeto projektą įrašytos pagal įstatymus, kitus Seimo, Vyriausybės priimtus norminius aktus, taip pat Tarybos sprendimus.
Pasiūlymai didinti arba mažinti biudžeto projekte numatytas pajamas arba išlaidas, kurias numato anksčiau priimti Tarybos sprendimai, turi būti pateikiami kaip Tarybos sprendimų, reglamentuojančių savivaldybės pajamas arba išlaidas, pataisų ar galiojimo panaikinimo, taip pat naujų sprendimų projektai.
Taryba šiuos projektus svarsto bendra tvarka su savivaldybės biudžeto projektu.
49. Ekonomikos, biudžeto ir verslo plėtros komitetas, gavęs kitų komitetų išvadas, frakcijų nuomonę, siūlomas pataisas, kartu su administracijos direktoriaus, frakcijų ir kitų komitetų atstovais apsvarsto savivaldybės biudžeto projektą ir pateikia apie jį savo išvadas.
Ekonomikos, biudžeto ir verslo plėtros komitetas privalo arba priimti kito komiteto siūlomas pataisas, jeigu jos atitinka šio komiteto kompetenciją, arba pateikti motyvuotą atsakymą.
Komitetas turi teisę teikti pasiūlymus koreguoti ir tuos biudžeto straipsnius, kurie nepriklauso jo kompetencijai.
50. Savivaldybės biudžeto projektas gali būti svarstomas Tarybos posėdyje po to, kai jis yra apsvarstytas komitetuose Reglamento nustatyta tvarka.
Tarybos posėdyje išklausomas Ekonomikos, biudžeto ir verslo plėtros komiteto pranešimas, pateikiamos kitų komitetų išvados, jei jos nepaminėtos Ekonomikos, biudžeto ir verslo plėtros komiteto pranešime, frakcijų ir atskirų Tarybos narių nuomonė bei pastabos.
51. Jei pirmą kartą svarstant Tarybos posėdyje savivaldybės biudžeto projektas nepatvirtinamas Tarybos sprendimu, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pirmojo svarstymo skiriamas antrasis, kuriame administracijos direktorius pristato pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą. Posėdžio metu administracijos direktorius informuoja, kurie iš komitetų, frakcijų ir Tarybos narių pasiūlymų bei pataisų įrašyti į biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis, atsako į Tarybos narių klausimus.
52. Jeigu savivaldybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali būti didesnės kaip 1/12 praėjusių metų savivaldybės biudžeto išlaidų ir skiriamos tik tęstinei veiklai bei įstatymuose nustatytiems įsipareigojimams finansuoti bei įsiskolinimams dengti.
53. Biudžetiniais metais Taryba gali keisti biudžetą ir priimti sprendimus dėl papildomų bei planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų lėšų paskirstymo bei tikslinės paskirties fondų sudarymo ir naudojimo.
54. Savivaldybė gali sudaryti savivaldybės administracijos direktoriaus rezervą, kuris turi būti ne didesnis kaip 0,5 procento patvirtintų savivaldybės biudžeto asignavimų sumos. Konkretų savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo dydį kasmet nustato savivaldybės taryba, tvirtindama atitinkamų metų savivaldybės biudžetą. Savivaldybės administracijos direktorius rezervo lėšas skirsto pagal Tarybos nustatytą tvarką.
55. Rezervo lėšos naudojamos tik toms reikmėms, kurių negalima numatyti sudarant ir tvirtinant savivaldybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos ekstremalių situacijų padariniams likviduoti ir kitoms reikmėms pagal Tarybos nustatytą tvarką.
56. Savivaldybės biudžeto vykdymą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.
57. Savivaldybės biudžetas tvirtinamas be deficito.
Jei prireikia lėšų, kurių negalima skirti iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo, administracijos direktorius pateikia Tarybai sprendimo dėl papildomų asignavimų projektą. Jame nurodoma trūkstamų lėšų paskirtis ir dydis bei jų finansavimo šaltinis.
Komitetai, frakcijos ar pavieniai Tarybos nariai, laikydamiesi šiame skyriuje numatytų sąlygų, gali pasiūlyti Tarybos sprendimo projektą dėl kai kurių biudžeto išlaidų pakeitimo. 
58. Biudžeto projekto ir apyskaitos rengimo ir pateikimo svarstyti Tarybai tvarką tvirtina Taryba.
59. Informaciją apie patvirtintą savivaldybės biudžetą, jo vykdymą skelbia savivaldybės administracijos direktorius vietinėse informavimo priemonėse. 

TARYBOS POSĖDŽIO DARBO TVARKA

60. Kiekvieno posėdžio pradžioje registruojami Tarybos nariai ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys.
Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja nustatyto viso Tarybos narių skaičiaus dauguma (ne mažiau kaip 13 narių).
61. Posėdyje svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių šio Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai.
62. Posėdžiui pirmininkauja meras, o kai jo nėra - mero pavaduotojas. Tarybos pavedimu pirmininkauti gali padėti vienas iš Tarybos narių.
Posėdžio pirmininkas:
62.1. skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, esant reikalui, gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką;
62.2. tikrina, ar posėdyje yra kvorumas;
62.3. stebi, kad būtų laikomasi Tarybos veiklos reglamento;
62.4. suteikia žodį Tarybos nariams ir, jeigu Taryba neprieštarauja, kitiems asmenims, vadovauja svarstymo eigai;
62.5. kontroliuoja pasisakymų trukmę ir, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antro įspėjimo gali nutraukti kalbėtoją;
62.6. jeigu klausimas svarbus ir Taryba neprieštarauja, gali pratęsti pasisakymo laiką;
62.7. gali įspėti kalbėtoją, jeigu jis nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės;
62.8. pagal svarstymo rezultatus formuluoja klausimus balsavimui, vadovaudamasis Reglamentu, nustato balsavimo tvarką ir pagal balsų skaičiavimo komisijos pateiktus duomenis skelbia atviro balsavimo rezultatus;
62.9. pasiūlo Tarybos nariams spręsti dėl pašalinimo iš posėdžių salės kviestuosius ar kitus asmenis, jeigu jie trukdo posėdžiui;
62.10.įspėja Tarybos narius, jeigu jie nesilaiko Reglamento, kelia triukšmą salėje, įžeidinėja Tarybą, kitus asmenis ar kitaip trukdo Tarybos darbui, o, esant reikalui, perduoda juos svarstyti etikos klausimus nagrinėjančiai komisijai. 
63. Posėdžiai trunka paprastai 6 val. per dieną. Po 1,5 val. darbo skelbiama 15 min. pertrauka, po 3 val. darbo – 45 min. pietų pertrauka.
Per posėdį galima keisti darbotvarkę, jei už tai balsuoja posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma.
64. Kiekvienu darbotvarkės klausimu daromas vienas pagrindinis pranešimas, gali būti papildomi pranešimai. Pranešimo trukmė paprastai turi būti ne ilgesnė kaip 10 min. Papildomam pranešimui, baigiamajam žodžiui ir kalbėti diskusijoje komiteto, frakcijos, komisijos, savo vardu skiriamos 5 min. Papildomai gali būti suteiktos 2 min. Tik posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbantįjį.
Visi pranešimai Tarybos posėdyje skaitomi iš tribūnos.
Po pranešimo pranešėjai atsako į Tarybos narių klausimus. Klausinėjimo laiką nustato Taryba. Tarybos narys gali pateikti pranešėjui du klausimus iš eilės.
65. Norinčius pasisakyti užrašo posėdžio sekretorius. Pirmiausia kalba užsiregistravę Tarybos nariai pagal užsirašymo eilę. Posėdžio pirmininkas gali leisti pasisakyti iš anksto neužsiregistravusiems Tarybos nariams po to, kai kalbėjo visi užsiregistravę.
Svarstomu klausimu Tarybos narys gali kalbėti tik 1 kartą.
66. Diskusijos baigiamos, kai pasibaigia klausimui svarstyti skirtas laikas arba to pageidauja Tarybos nariai ir nusprendžia Taryba. Posėdžio pirmininkas informuoja, kiek asmenų buvo užsirašę ir kiek kalbėjo. Tarybos nariai, kurie buvo pasiruošę kalbėti, bet jiems nebuvo suteiktas žodis dėl laiko stokos, pastabas ir pataisas svarstomais klausimais pateikia raštu. Jie pridedami prie posėdžio protokolo arba pateikiami Tarybos sudarytai redakcinei komisijai.
67. Pasibaigus diskusijoms, pranešėjai ir papildomi pranešėjai turi teisę tarti baigiamąjį žodį.
68. Balsavimo pradžią skelbia posėdžio pirmininkas.
Balsuojant replikos ir pastabos dėl balsavimo motyvų neleidžiamos.
69. Tarybos sprendimo projekto pataisas Tarybos nariai pateikia posėdžio pirmininkui raštu arba žodžiu. Tarybos nariui suteikiamas žodis pataisai pagrįsti.
Tarybai nusprendus ar komitetui prašant, jam perduodamos svarstyti Tarybos sprendimų projektų pataisos.
70. Už kiekvieną Tarybos nario ar komiteto pateiktą pataisą balsuojama atskirai. Projekto priėmimo metu siūlymai atmesti projektą nepriimami. Jis gali būti atmestas tik tada, jeigu negauna reikiamo balsų skaičiaus.
71. Galutiniam sprendimo projektui rengti gali būti sudaroma redakcinė komisija, kuri išsirenka pirmininką. Jis praneša Tarybai komisijos darbo rezultatus ir pristato Tarybai sprendimo projektą.
72. Tarybos sprendimai priimami atviru, slaptu ar vardiniu balsavimu. Balsuoti gali tik posėdyje dalyvaujantys Tarybos nariai.
72.1. Atvirai balsuojama pakeliant Tarybos nario pažymėjimą.
Balsuojant atvirai, balsus skaičiuoja 2 abėcėlės tvarka  mero paskirti tarybos nariai.
72.2. Slaptai balsuojama šiame Reglamente numatytais atvejais, taip pat nusprendus Tarybai, kai to pageidauja ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Slaptai paprastai balsuojama pertraukos metu naudojant Tarybos patvirtintos formos balsavimo biuletenius, kuriuos išduoda balsų skaičiavimo komisija.
Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė.
Gavęs biuletenį, Tarybos narys eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.
Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, taip pat tie, kuriuose paliktų pavardžių skaičius viršija renkamų pareigūnų skaičių arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkimui duotas teiginys. Papildomai įrašytos pavardės ir teiginiai neskaičiuojami.
Viename biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti rašomos pavardės kandidatų tik į vienas pareigas.
Visais atvejais biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama.
Slapto balsavimo rezultatus skelbia balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas.
72.3. Balsavimas gali būti vardinis, jeigu to pageidauja ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Šiuo atveju kiekvienas Tarybos narys turi užpildyti balsavimo biuletenį, jį pasirašyti ir įteikti balsų skaičiavimo komisijai. Posėdžio pirmininkas skelbia, kaip balsavo kiekvienas Tarybos narys, o šis atsistojęs tai patvirtina.
73. Jei nagrinėtu klausimu buvo balsuojama, bet sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti nagrinėjamas kitame Tarybos posėdyje arba po pertraukos.
74. Balsavimui gali būti pateiktas vienas arba keli alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama “už”, “prieš” arba “susilaikoma”. Antruoju atveju balsuojama už pirmąjį teiginį arba už antrąjį teiginį.
Alternatyvūs teiginiai paprastai pateikiami balsavimui pagal pateikimo svarstyti eilę. Priimtu laikomas teiginys, surinkęs daugiausia balsų, tačiau ne mažiau, negu būtina balsų Tarybos sprendimui priimti (Reglamento 75 punktas).
Esant reikalui, posėdžio pirmininkas gali keisti balsavimo tvarką, jei sutinka pasiūlymo autorius ar autoriai.
75. Tarybos sprendimai, išskyrus atvejus, numatytus šiame Reglamente, priimami posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamąjį balsą turi meras.
Tarybos narys neturi balsavimo teisės, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui.

TARYBOS NARIŲ PAKLAUSIMAI

76. Paklausimas yra toks savivaldybės kompetencijai priskirtas klausimas, dėl kurio Tarybos narys ar jų grupė žodžiu ar raštu kreipėsi į merą, Tarybos renkamus ar skiriamus pareigūnus, savivaldybės administracijos ir kitų savivaldybės įmonių bei organizacijų vadovus ir tarnautojus.
77. Paklausimo pateikėjas (pateikėjai) turi nurodyti konkretų pareigūną, į kurį jis kreipėsi ir kokio atsakymo- žodžiu ar raštu- laukia. Paklausimus raštu registruoja Bendrasis skyrius. Atsakymo į paklausimą terminas negali viršyti 10 dienų.
Jeigu pareigūnas ir vadovas, kuriam pateiktas paklausimas, negali nustatytu laiku atsakyti, jis privalo tai raštu motyvuoti ir pasiūlyti kitą terminą, bet ne ilgesnį kaip vieno mėnesio nuo paklausimo gavimo.
Ar paklausimo svarstymą įtraukti į Tarybos posėdžio darbotvarkę, sprendžia Taryba.
Nagrinėjant paklausimą, turi dalyvauti jo pateikėjas (pateikėjai) arba bent vienas iš pateikėjų. Kai paklausimo pateikėjas (pateikėjai) posėdyje nedalyvauja, paklausimo nagrinėjimas atidedamas.
78. Apsvarsčiusi pareigūno ir vadovo, kuriam adresuotas Tarybos nario paklausimas, atsakymą, Taryba gali priimti dėl jo sprendimą. Sprendimo projektą, reikalui esant, pateikia paklausimo autorius (autoriai).
Meras kontroliuoja ir informuoja Tarybą, kaip vykdomi sprendimai dėl Tarybos narių paklausimų.

MERO, MERO PAVADUOTOJO, KONTROLIERIAUS SKYRIMAS
IR ATLEIDIMAS IŠ PAREIGŲ

79. Taryba savo įgaliojimų laikui iš Tarybos narių renka merą ir mero siūlymu skiria mero pavaduotoją.
Taryba gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.
Merui, mero pavaduotojui atsistatydinus, mirus arba Tarybai juos atšaukus, naujas meras, mero pavaduotojas renkami artimiausiame Tarybos posėdyje.
Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu.
80. Kandidatus į mero pareigas gali siūlyti visi Tarybos nariai, taip pat frakcijos.
Pasiūlymui turi pritarti bent vienas Tarybos narys.
Tarybos narys gali siūlyti tik vieną ir pritarti tik vienam kandidatui.
81. Baigus siūlyti kandidatus, posėdžio pirmininkas perskaito visų kandidatų pavardes ir paprašo jų sutikimo balotiruotis.
82. Pasiūlyti kandidatai abėcėlės tvarka paskelbia savo būsimos veiklos programas, atsako į Tarybos narių klausimus.
Tarybos nariai apsvarsto kandidatų pateiktas programas.
Po programų svarstymo kandidatams suteikiamas baigiamasis žodis.
Veiklos programoms paskelbti skiriama iki 15 minučių, klausimams - 20, baigiamajam žodžiui - 5 minutės.
83. Rinkimų biuletenio pavyzdį tvirtina Taryba. Į rinkimų biuletenį abėcėlės tvarka įrašomos visų sutikusių balotiruotis kandidatų vardai ir pavardės.
84. Už balsavimo organizavimą atsakinga Tarybos išrinkta balsų skaičiavimo komisija. Ji antspauduoja balsavimo biuletenius ir išduoda juos Tarybos nariams. Gavę balsavimo biuletenį, Tarybos nariai pasirašo rinkimų biuletenių išdavimo sąraše, eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.
85. Balsuojantysis rinkimų biuletenyje palieka tik vieną kandidato, už kurį balsuoja, pavardę ir išbraukia kitų kandidatų pavardes.
Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio balsavimo biuleteniai, taip pat biuleteniai, kuriuose paliktas daugiau kaip vienas kandidatas. Papildomai įrašytos pavardės neskaičiuojamos.
86. Kandidatas yra laikomas išrinktu, jei už jį balsavo nustatyto viso Tarybos narių skaičiaus dauguma (13 narių).
Jeigu buvo pasiūlyti tik du kandidatai, ir nė vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, kandidatai kitame Tarybos posėdyje siūlomi pakartotinai.
Jeigu buvo pasiūlyti daugiau kaip du kandidatai, ir nė vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, balsavimas kartojamas, ir į biuletenį įrašomos dviejų daugiausiai balsų gavusių kandidatų pavardės.
Jeigu daugiau kaip du kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių, balsavimas kartojamas, ir į biuletenį įrašomos visų kandidatų pavardės.
Jeigu balsavimas nesumažina kandidatų skaičiaus, kitame Tarybos posėdyje kandidatai siūlomi iš naujo.
87. Prieš kiekvieną balsavimą kandidatas gali atšaukti savo sutikimą balotiruotis.
88. Slapto balsavimo rezultatus tvirtina Taryba.
89. Mero pavaduotojo kandidatūrą siūlo meras. Tame pačiame posėdyje paprastai siūlomas vienas kandidatas.
Tą patį kandidatą galima siūlyti tik vieną kartą.
Kandidatūrų į mero pavaduotojus svarstymas ir skyrimas vyksta tokia pačia tvarka, kaip ir renkant merą.
90. Kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5 metams. Pasibaigus kadencijai, kontrolierius gali pakartotinai dalyvauti konkurse. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, į kurią savo atstovą deleguoja Finansų ministerija, tvirtina savivaldybės taryba. Kontrolieriumi, kontrolieriaus pavaduotoju gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą finansų, ekonomikos, kontrolės arba viešojo administravimo srityje.
Kontrolieriaus pavaduotojas ir kontrolės tarnybos darbuotojai į tarnybą priimami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
91. Meras, mero pavaduotojas, kontrolierius, kontrolieriaus pavaduotojas po jų išrinkimo ar paskyrimo į šias pareigas turi atsisakyti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip pat darbo kitose valstybinėse ar privačiose įmonėse, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
92. Mero, mero pavaduotojo atleidimas iš pareigų prieš terminą svarstomas Tarybos posėdyje, jeigu to pageidauja jie patys arba reikalauja ne mažiau kaip devyni Tarybos nariai. Toks reikalavimas turi būti raštu pateikiamas merui, kuris šį klausimą įtraukia į artimiausio Tarybos posėdžio darbotvarkę.
93. Sprendimas dėl mero, mero pavaduotojo atleidimo priimamas slaptu balsavimu. Pareigūnas laikomas atleistu, jei už tai balsavo ne mažiau kaip 13 Tarybos narių.
Meras ir mero pavaduotojas gali būti atleisti iš pareigų prieš terminą ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.
94. Jei sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją nepriimamas, tai šį klausimą svarstyti galima tik po metų, išskyrus tuos atvejus, kai įsigalioja teismo nuosprendis dėl jų padarytų nusikaltimų, jie neatsisako kito darbo ar pareigų ir kai savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas.

TARYBOS KOMITETŲ, FRAKCIJŲ, KOMISIJŲ SUDARYMAS

95. Tarybos komitetai sudaromi savivaldybės Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos, mero sprendimai.
96. Komitetų pavadinimus ir jų narių skaičių, išskyrus Kontrolės komitetą, mero siūlymu nustato Taryba. Komitetą sudaro ne mažiau kaip 4 Tarybos nariai. Tarybos narys gali būti tik vieno komiteto nariu, išskyrus Kontrolės komitetą. Komitetas sudaromas paprastai atsižvelgiant į Tarybos narių pageidavimus dirbti konkrečiame komitete, laikantis proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo principo.
Meras, atsižvelgdamas į tolygų rinkimų sąrašų atstovavimą komitete, iš pareiškusiųjų norą sudaro komitetą iš nustatyto narių skaičiaus ir jo sudėtį teikia Tarybai tvirtinti.
Komitetų sudėtį tvirtina Taryba, balsuodama už visą komiteto narių sąrašą.
Komitetų pirmininkus (išskyrus Kontrolės komiteto) ir jų pavaduotojus komiteto posėdyje renka komiteto nariai atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. 
Komitetų pirmininkus tvirtina Taryba. 
Komitetų įgaliojimus nustato Taryba.
97. Savo politiniams tikslams įgyvendinti Tarybos nariai gali jungtis į frakcijas.
Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai. Kiekvienas Tarybos narys gali būti tik vienos frakcijos nariu. Frakcijos gali jungtis į koalicijas ir veikti kaip viena frakcija. Frakcijos pačios nustato darbo tvarką, išsirenka seniūną.
98. Tarybos nariai, norintys įkurti frakciją, pateikia merui pareiškimą. Apie frakcijos įkūrimą meras turi paskelbti artimiausiame Tarybos posėdyje.
Pasikeitus frakcijos pavadinimui, sudėčiai ar seniūnui, frakcijai iširus ar nutraukus veiklą, taip pat susidarius koalicijai, turi būti raštu pranešta merui, kuris tai paskelbia artimiausiame Tarybos posėdyje.
99. Taryba gali sudaryti komisijas bet kokiam klausimui tirti, parengti ar kitiems Tarybos pavedimams atlikti.
Įstatymų nustatytais atvejais ar savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos. Šios komisijos sudaromos atskiru savivaldybės Tarybos sprendimu. Tvirtinant komisijos sudėtį, tuo pačiu sprendimu patvirtinamas komisijos darbo reglamentas.
Atskiriems klausimams nagrinėti gali būti sudaromos darbo grupės.
Komisijų sudėtis sudaroma atsižvelgiant į Tarybos frakcijų pasiūlymus.
Sudarant tokią komisiją, apibrėžiamas jos veiklos tikslas, veiklos terminas, numatomas narių skaičius, mero teikimu išrenkamas pirmininkas.
Įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose numatytiems klausimams spręsti Taryba sudaro komisijas (administracinę, pilietybės ir kt.) arba įgalioja šias funkcijas atlikti savivaldybės administracijos darbuotojus. Jų kompetenciją ir veiklą reglamentuoja teisės aktai. Administracinės komisijos pirmininku mero teikimu skiriamas Tarybos narys, komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka administracijos direktoriaus paskirtas savivaldybės tarnautojas, šios funkcijos įrašomos į jo pareigybės aprašymą.
100. Komitetų veiklos dokumentai, pasibaigus Tarybos kadencijai, perduodami saugoti savivaldybės administracijos Bendrajam skyriui.
Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Savivaldybės institucijos su jų veikla susijusius komitetų sprendimus privalo apsvarstyti ir pranešti komitetams apie priimtus sprendimus. Savivaldybės administracija , jos padaliniai, biudžetinės ir viešosios įstaigos bei savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams .
Komiteto darbe jų kvietimu patariamojo balso teise gali dalyvauti visuomenės atstovai, ekspertai ir savivaldybės tarnautojai.
Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai ir valstybės tarnautojai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar visuomeninių organizacijų atstovai.
Komisijų veiklos dokumentai perduodami saugoti Bendrajam skyriui, užbaigus veiklą.

KONTROLĖS KOMITETAS

101. Kontrolės komitetas sudaromas iš 5 narių. Į Kontrolės komiteto sudėtį įeina vienodas visų savivaldybės taryboje atstovaujamų partijų arba koalicijų deleguotų atstovų skaičius.
102. Kontrolės komiteto pirmininką renka, o jo pavaduotoją Kontrolės komiteto pirmininko teikimu skiria Taryba. Pirmininkas laikomas išrinktu, o pavaduotojas – paskirtu, jei už tai balsuoja išrinktų Tarybos narių dauguma.
103. Kontrolės komitetas:
103.1. siūlo Tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra Valstybės tarnybos įstatyme numatyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;
103.2. teikia Tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos rezultatų;
103.3. svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo, savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka iki einamųjų metų sausio 15 d. grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;
103.4. svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiklos plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos;
103.5. siūlo savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;
103.6. periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiklos planas, savivaldybės kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) reikalavimų įvykdymo;
103.7. dirba pagal Tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pabaigoje už savo veiklą atsiskaito Tarybai.
103.8. svarsto kitus su savivaldybės administracija ir kitų asignavimų valdytojais iškilusius klausimus. Kontrolės komiteto nariui pareikalavus savivaldybės administracijos direktorius per tris dienas nuo prašymo pateikimo dienos privalo pateikti visą reikalaujamą informaciją.

TARYBOS FRAKCIJŲ SENIŪNŲ SUEIGA

104. Taryboje veikia Tarybos frakcijų seniūnų sueiga, į kurią įeina meras, mero pavaduotojas ir frakcijų seniūnai. Frakcijai seniūnų sueigoje gali atstovauti ir kitas šios frakcijos įgaliotas asmuo.
105. Frakcijų seniūnų sueiga yra Tarybos institucija, kurios pagrindiniai uždaviniai:
- svarstyti Tarybos posėdžių darbotvarkes (ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki Tarybos posėdžio);
- derinti Tarybos frakcijų darbo klausimus;
- teikti šių klausimų sprendimų projektus Tarybai bei merui.
106. Svarstomais klausimais frakcijų seniūnų sueiga priima rekomendacinius sprendimus.
107. Frakcijų seniūnų sueigos posėdžius šaukia, jų darbotvarkes sudaro ir jiems pirmininkauja meras arba mero pavedimu - mero pavaduotojas. Apie posėdžio laiką ir jo darbotvarkę seniūnams turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio. 
Frakcijų seniūnų sueigos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė frakcijų seniūnų. Posėdžių sprendimai yra priimami frakcijų seniūnų balsų dauguma.
108. Posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta frakcijų seniūnų siūlymu.
109. Frakcijų seniūnų sueigos posėdžiai protokoluojami. Protokole nurodomi svarstyti klausimai, priimti sprendimai, taip pat balsavimo rezultatai, jei dėl sprendimo buvo balsuota. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas.

TARYBOS POSĖDYJE PRIIMTŲ DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS IR SKELBIMAS

110. Tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Posėdžių protokolus ir Tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo pavaduotojas ar kitas Tarybos narys. Posėdžių protokolus turi pasirašyti ir Tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra – mero paskirtas už protokolus atsakingas tarnautojas. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo apygardos rinkimų komisijos ar posėdžio pirmininkas.
111. Posėdžio protokole nurodoma: Tarybos pavadinimas, posėdžio vieta ir laikas, posėdžio eilės numeris, Tarybos narių skaičius, kiek jų dalyvavo posėdyje, kiek nedalyvavo, dalyvavę svečiai ir kviestieji asmenys, posėdžio pirmininko vardas ir pavardė, posėdžio darbotvarkė, kiekvieno klausimo pranešėjo ir papildomo pranešėjo vardas, pavardė ir pareigos, diskusijoje dalyvavusių asmenų vardai ir pavardės, pareigos, taip pat pateikusių klausimus ar paklausimus (raštu ar žodžiu) pranešėjams ir papildomiems pranešėjams vardai ir pavardės, trumpas šių kalbų ir paklausimų išdėstymas, priimtų sprendimų sąrašas ir balsavimo rezultatai.
Prie posėdžio protokolo pridedama: Tarybos priimti sprendimai, posėdyje nedalyvavusių Tarybos narių sąrašas, posėdyje dalyvavusių asmenų sąrašas, pranešimai ir papildomi pranešimai, posėdžio pirmininkui raštu perduoti siūlymai ir pastabos tų Tarybos narių, kurie buvo užsirašę kalbėti, tačiau negavo žodžio dėl to, kad diskusijos buvo nutrauktos.
Už priimtų dokumentų įforminimą ir protokolo sutvarkymą atsako meras.
112. Tarybos sprendimai įsigalioja nuo priėmimo, jeigu nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Tarybos sprendimai, susiję su gyventojų interesais, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo rajono spaudos leidiniuose, jeigu tuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.
Tarybos sprendimą meras turi pasirašyti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po Tarybos posėdžio.
113. Posėdžio protokolas kartu su priedais sutvarkomas ir pasirašomas ne vėliau kaip per dvi savaites po įvykusio posėdžio.
114. Tarybos nariai gali susipažinti su posėdžių protokolais ir jų priedais.
Tarybos nariai gali pareikšti pretenzijas dėl protokolo artimiausiame Tarybos posėdyje. Jei yra ginčytinų klausimų, po praėjusio posėdžio pirmininko paaiškinimo Taryba priima atitinkamą sprendimą.
115. Tarybos sprendimai gali būti skelbiami spaudoje, per radiją, televiziją. Sprendimai, kuriais sukuriamos, keičiamos ar naikinamos teisės normos, turi būti skelbiami rajono spaudoje.
116. Tarybos sprendimus atitinkamoms valstybinėms institucijoms, visuomeninėms organizacijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei pareigūnams administracijos direktorius perduoda ne vėliau kaip per savaitę po posėdžio.
117. Meras teikia oficialią informaciją apie Tarybos veiklą ir priimtus sprendimus gyventojams ir viešosios informacijos rengėjams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
118. Tarybos pavedimai administracijos padaliniams, savivaldybės institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms įforminami protokoliniais įrašais.
119. Rajono Tarybos posėdžiai gali būti įrašomi į garsajuostę.
Posėdžių įrašai saugomi nuolat.

TARYBOS SPRENDIMŲ ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ

120. Tarybos sprendimų įgyvendinimą organizuoja administracijos direktorius. Už sprendimų ir juose esančių pavedimų vykdymo kontrolės organizavimą atsako meras, o už praktinį įgyvendinimą - administracijos direktorius.
121. Visi priimti sprendimai registruojami savivaldybės administracijos Bendrajame skyriuje.
110. Sprendimai su administracijos direktoriaus rezoliucija perduodami atsakingam administracijos darbuotojui, kuris užpildo kontrolės korteles, parengia kontrolinę bylą, kurioje segama medžiaga apie sprendimo vykdymą.
121. Įvykdžius sprendimo užduotis, atsakingas administracijos darbuotojas apie tai pateikia informaciją administracijos direktoriui.
122. Kartą per metus Tarybos posėdyje meras pateikia informaciją apie Tarybos sprendimų vykdymą ir įgyvendinimą.
123. Taryba ne rečiau kaip kartą per metus turi informuoti gyventojus apie savo ir jos suformuotų institucijų veiklą. Tarybos ataskaitas gyventojams organizuoja meras.
124. Meras rengia gyventojų susirinkimus, kuriuose ne rečiau kaip kartą per metus pateikia informaciją apie savivaldybės darbą, taip pat kartą per metus ir pagal reikalavimą atsiskaito už savo veiklą Tarybai.

GYVENTOJŲ PRIĖMIMO ORGANIZAVIMAS, JŲ PASIŪLYMŲ, PAREIŠKIMŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

125. Savivaldybės meras, jo pavaduotojas, kontrolierius, kiti pareigūnai privalo asmeniškai ir periodiškai priimti gyventojus įstatymų nustatyta tvarka.
126. Už gyventojų priėmimo organizavimą, jų pareiškimų, skundų ir pasiūlymų (toliau- pareiškimų) nagrinėjimą atsako meras ir administracijos direktorius pagal kompetenciją. Meras nustato gyventojų priėmimo tvarką ir skelbia apie tai vietos spaudoje.
127. Raštvedybą, susijusią su gyventojų pareiškimais, tvarko administracijos priimamasis.
128. Gyventojų pareiškimai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Prašymo nagrinėjimas negali tęstis ilgiau kaip 30 dienų, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais.
129. Jeigu savivaldybė neįgaliota priimti sprendimo prašomu klausimu, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda prašymą kompetentingai institucijai, apie tai pranešdama pareiškėjui.
Kai prašymą gali nagrinėti tik teismas, prašymas grąžinamas pareiškėjui pateikiant reikalingą informaciją.
130. Tarybos nariai jų adresu gautus rinkėjų pareiškimus nagrinėja patys arba siunčia juos svarstyti atitinkamai institucijai. Apie na

Atgal