Lankytinos vietos Pivonijos

Seniūnija garsi Janinos be Bondi dvaru Krikštėnuose, kuris nuo XVIII a. minimas kaip bajoro Ksavero Bogušo (1746 – 1820) nuosavybė. Jam išsikėlus į Varšuvą, dvarelį valdė Vilniaus vicegubernatorius Bagnevskis, vėliau Julijonas Pac Pamerneckis. Šis XIX a. viduryje pastatė vėlyvojo baroko stiliaus rūmus. Tai buvo stačiakampio formos dviaukštis pastatas. Fasadinę dalį puošė terasa ir balkonas.
Pamerneckio sūnūs pardavė dvarą prancūzų kilmės rusų caro admirolui Ignui de Bondi, kurio giminei dvaras priklausė iki 1940 m. Dvaro savininkę Eugeniją de Bondi kartu su kitais Ukmergės kalėjimo kaliniais nužudė NKVD kareiviai 1941 m. birželio 24 d. Zarasų rajone. Po karo rūmai priklausė Krikštėnų tarybiniam ūkiui, buvo apleisti, vėliau remontuoti ir vėl apleisti. 1994 m. dvaras grąžintas de Bondi paveldėtojams. Šiuo metu dvaras pilnai restauruotas ir atgavęs savo pirmykštę išvaizdą .

Nuo greitkelio Vilnius-Panevėžys ties Krikštėnų k. pasukus į senąjį Ukmergės kelią ir juo truputį pavažiavus, pasimato Bartkūnų piliakalnis. Bartkūnų piliakalnis yra vienas iš daugelio piliakalnių, apie kuriame stovėjusią pilį istorinių žinių neišliko. Ant jo pylimo stovi kryžius (aikštelėje yra dar vienas).
Anksčiau čia būta ir koplyčios, nes vietos žmonių jis vadinamas Koplyčkalniu. Didysis piliakalnio pylimas pakankamai įspūdingas - 3 metrų aukščio iš aikštelės pusės.

Šalia Bartkūnų piliakalnio stūkso įdomus geologinis paminklas: kontinentinio ledynmečio palikimas – ozas, vadinamas Barzdos kalnu. Tai ilgas (635 m) vingiuotas pylimas nutįsęs iš šiaurės į pietus. Jo plotis 30-70 m, aukštis 6-13 m. 
  
Krikštėnų kaime stovi nedidelė medinė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, kurią 1787 – 1790 m. pastatė prelatas Ksaveras Bogušas. Bažnyčia medinė, liaudiško klasicizmo bruožų, stačiakampio plano, su bokšteliu. Joje yra 1830 m. lietas varpas.
                 

 

 

 

1996 m. spalio 19 d. Krikštėnuose buvo pašventintas Aušros Vartų Marijos ir Šv. Teresėlės vienuolynas, įsikūręs buvusioje parapijos klebonijoje. Vienuolyno įkūrėja - iš Belgijos kilusi, vėliau Prancūzijoje vienuolinį gyvenimą gyvenusi ir jaunimo evangelizacijos mokykloje “Jeunesse lumiere” dėsčiusi  ses. Rozana atvyko į Lietuvą 1991 metais, gavusi savo vienuolyno vyresniojo ir dvasios  vado pritarimą.
Šiuo metu vienuolyne apsistojusios Eucharistinio Jėzaus seserys. Vienuolyne savaitgaliais organizuojamos rekolekcijos, kuriu metu suteikiama nakvynė ir maitinimas.

Obelių kaimas garsus senomis kapinėmis. Obelių senkapių tyrinėjimo metu aptikta nemažai V – XV a. archeologinių radinių, kurie eksponuojami Ukmergės kraštotyros muziejuje.

Seniūnijos kaimuose yra išlikę nemažai senų liaudiško stiliaus medinių namų. Šias sodybas prižiūri ir puoselėja dabartiniai jų savininkai.

Svaronių kaime stovėjusioje Motiejaus Puzino sodyboje, 1905 m. spalio 1 d. (kitais duomenimis rugsėjo 18 d.) gimė archeologas profesorius daktaras Jonas Puzinas. Buvusios sodybos vietoje pastatytas akmeninis paminklas J.Puzinui atminti.


Paskutinis atnaujinimas: 2011-11-21 15:37:52